Nors mes esame nedidelė gimnazija, tačiau talentų netrūksta ir čia
- vgzurnalistai
- 2016-11-29
- 1 min. skaitymo
Eglė Pilkauskaitė, Velžio gimnazijos mokinė buvo pastebėta lapkričio 20 dienos V Lietuvos jaunimo dainuojamosios poezijos festivalyje-konkurse „Mano senas drauge“, skirtame Elenai Mezginaitei atminti. Eglė laimėjo nominaciją už artistiškumą.
„Eglė originali, labai kūrybiška, draugiška, ieškanti savęs įvairiose meno šakose: poezijoje, dailėje, muzikoje. Pažįstu Eglę ketverius metus. Ją galiu laikyti savo bendraminte...“- rašo mokytoja Zita Tikuišienė.
Sveikiname Eglę ir linkime toliau tobulėti, garsinti savo ir gimnazijos vardą.
Niekuo, ką girdi,
Ir puse to, ką matai,
Netikėk.
Ir tik tuos,
Kurie prie tavęs taip arti,
Tu mylėk.
Ir net jeigu nakties vidury
Kada šalta tau bus,
Negrįši tu niekad daugiau
Pas mane į namus.
Nes tiki tu visais.
Bet kuo, tik ne savo širdim.
Abejok tu, kuo nori,
Tik prašau – patikėki manim.
Įsisavink į savo
makaulę, ką nori,
tačiau neatstumk tų žmonių,
kuriuos nori priglausti arčiau.
Ir net jeigu kas nors tau sakys:
„negerai gyveni“:
Meldžiu, nepamiršk,
jog mane prie savęs tu turi.
***
Tavo kūnas – šventovė,
Tavo mintys – vanduo.
O tavoji vaizduotė –
Tai lyg kitas matmuo.
Nepažinta materija,
Aukštesnysis lygmuo.
Tu – saldi konditerija,
Kurios geidžia net šuo.
Tave girdi tik vaikas,
Išsiilgęs mamos.
Su tavim – kas tas saikas?
Tu lyg gumulas cukraus vatos.
Lyg skalsi sniego gniūžtė,
Įsitaisius gerklėj.
Nuo tavęs kartais bloga,
Kai sueinam draugėn.
Bet argi tau rūpi,
Kad už lango ruduo?
Juk tavo kūnas – šventovė,
Bet širdis – tik akmuo.
***
Įpilk man liepžiedžių arbatos
Ir neišeik aptemusia gatve.
Tolyn vis lekia mūs pamirštos datos.
Tuštumon... bet dar pabūk šalia.
Palauk, kol aš nugrimsiu
Į patalą, o pats tada
Kaip paukštis tyliai tu pakilsi,
Nes neįstengei pasilikt greta.
O tavo rankos tokios šaltos –
Nepadės net arbata.
Nesušildys tavęs paltas.
Kaip galėtų, jei širdis tuščia?
***
Sako, kūryba – tai kančios,
Bet dar nejaučiu jų.
Sako, menas – gyventi,
Bet ar aš gyvenu?
Sako, šviesos užsidega
Tik tada, kai tamsu.
Tai kodėl, pasakyk,
Vis dar neregiu jų?
Comments