Velykų papročiai

• Didįjį šeštadienį reikia iš bažnyčios atsinešti šventinto vandens, o iš švetoriuje sukurto laužo – velykinės ugnies.

• Velykų pavadinimas kilęs iš žodžio „vėlės“. Seniau buvo tradicija tą dieną lankyti mirusiųjų kapus, nunešti jiems maisto - kiaušinių.

• Prisikėlimo Mišių daugelyje Lietuvos vietų seniau žmonės laukdavo pernakt bažnyčioje. Nuovargio snaudulį prablaškydavo persirengėlių kipšiukų arba žydelių pokštai.

• Dalis Velykų papročių – eiti anksti ryte į bažnyčią, eiti aplink bažnyčią paminint Kristaus nueitą kančių kelią.

• Kiaušinių dažymas, ridenimas.

• Žmonės tikėdavo, kas pirmas iš bažnyčios parlėks namo, tam visi darbai šiemet gerai seksis.

• Antrąją Velykų dieną kiaušiniauti eidavo vaikai. Pirmiausia aplankydavo savo krikšto mamą ir gaudavo išsirinkti porą margučių.

• Trečioji Velykų diena vadinta Ledų diena.